Uranas – pirmoji Saules sistemos planeta, atrasta pro teleskopa. 1781 m. kovo 13 d. planeta atrado anglas Viljamas Heršelis. Planeta pavadinta seniausiojo graiku dievo Urano vardu. Uranas – planeta milžine – jos skersmenyje butu galima išrikiuoti 4 Žemes dydžio planetas, o iš planetos mases padaryti 14 Žemes dydžio planetu. Uranas skrieja 6,8 km/s greiciu ir Saule apskrieja per 84 musu metus. Orbita labai ištesta – perihelyje Uranas buna 270 mln. km arciau Saules negu afelyje. Planetos pusiaujo posvyris i orbita beveik 90° laipsniu, todel Uranas rieda tartum kamuolys, atsukdama i Saule tai viena, tai kita šona. Vienoje puseje buna ilga diena, kitoje ilga naktis.
Urano atmosfera susideda iš 82 % vandenilio, 15 % helio, 2 % metano, taip pat amoniako. Paviršiu pastoviai dengia debesys. Jie sudaryti iš amoniako ledo, vandens ledo, metano ledo ir amonio hidrosulfido kristaleliu. Kadangi planeta skrieja 19 kartu toliau nuo Saules negu Žeme, gauna 360 kartu mažiau šviesos ir šilumos. Išoriniu debesu temperatura siekia vos -218 °C Temperatura planetos paviršiuje kur kas didesne – 58 °C, taciau beveik visame paviršiuje ji išsilaiko vienoda.
Viršutiniai Urano debesys sudaryti daugiausia iš metano kristaleliu. Metanas sugeria geltonuosius ir raudonuosius Saules spindulius, todel atspindeta šviesa atrodo melsvai žalia.
Pagal Urano sandaros teorinius modelius, po labai stora atmosfera slugso 8000 km vandens, amoniako ir metano okeanas, o po juo Žemes dydžio silikatinis branduolys. Temperatura centre siekia 11000 K.
Iki šiol Urana aplanke tik vienas erdvelaivis “Voyager 2”. Dabar šis erdvelaivis jau už Saules sistemos ribu ir tesia kelione i žvaigždes. 1986 m. sausio 24 d. erdvelaivis priartejo prie Urano ir per 6 valandas padare 4300 planetos, jos žiedu ir palydovu nuotrauku. Buvo nustatyta, kad planetos paviršiuje siaucia smarkus ~ 100 km/s vejai, sužinota, kad i erdve Uranas išspinduliuoja 13 % daugiau šilumos, negu jos gauna iš Saules. Tai irodo, kad planeta turi vidini energijos šaltini. Uranas taip pat turi magnetini lauka, kuris yra 2 kartus silpnesnis už Žemes magnetini lauka.
Pagal Urano sandaros teorinius modelius, po labai stora atmosfera slugso 8000 km vandens, amoniako ir metano okeanas, o po juo Žemes dydžio silikatinis branduolys. Temperatura centre siekia 11000 K.
Iki šiol Urana aplanke tik vienas erdvelaivis “Voyager 2”. Dabar šis erdvelaivis jau už Saules sistemos ribu ir tesia kelione i žvaigždes. 1986 m. sausio 24 d. erdvelaivis priartejo prie Urano ir per 6 valandas padare 4300 planetos, jos žiedu ir palydovu nuotrauku. Buvo nustatyta, kad planetos paviršiuje siaucia smarkus ~ 100 km/s vejai, sužinota, kad i erdve Uranas išspinduliuoja 13 % daugiau šilumos, negu jos gauna iš Saules. Tai irodo, kad planeta turi vidini energijos šaltini. Uranas taip pat turi magnetini lauka, kuris yra 2 kartus silpnesnis už Žemes magnetini lauka.
Uranas turi siauru žiedu sistema. Žiedai buvo atrasti 1977 kova Dž. Elioto, E. W. Dunhamo ir D. J. Minko. Iki 2005 pabaigos buvo identifikuota 13 Urano žiedu. Dauguma žiedu siauresni negu 10 km, sudaryti iš anglingu ~ 1 m dydžio uolienu. Del kai kuriu palydovu gravitacijos yra kunu, kurie visa laika stovi vietoje.
